- iššalti
- iššálti, iššą̃la (ìššala Š, KŽ, iššal̃na, -sta Š, KŽ), iššãlo (ìššalė Š) intr. K, Rtr, DŽ, KŽ; N, M, L, LVI795
1. daigeliui ar viskam sunykti, žūti nuo šalčio: Agurkai iššãlo J. Šiemet daug vaismedžių iššãlo NdŽ. Anais metais iššãlo sodas, liko penketas obeliočių Mlk. Iššãlo du sodai, ė dabar trečias jau Švnč. Tokiuo plikšalu gali šiemet rugiai iššálti Š. Rūtos iššãlę, kur ne kur krūmiukas likęs KzR. Slyvos tai ìššalė, mažai kur atliko Bsg. Žolė jau iššãlus Aln. Ka tik pūrai neiššáltų Sg. Iššãlusios lazdos y[ra] sausoms širdimis Šts. Iššãlo [bitės] – tušti auliai Erž. Kokia žiema buvo [lengva], niekas neìššalė Vdk. Iššãlę buvo karosai [kūdroje] Pls. Iššal̃na paukšteliai, parlėkę į šalčius Krš. Girėse slapstydamies speigais iššalo ar badu išmirė S.Dauk. Žaliosios girelės iššalo eglelės, tik neiššalo rūtelės daržely LTR(Kz). Ateis šalta žiemelė, iššals girios medeliai LB118. ^ Iššalo kaip bambatierai žiemą LTR.
2. smarkiai atšalti, išvėsti (apie patalpą): Žiemą greit pirtis iššą̃la Dglš. Daryk duris – iššal̃s stuba Ss.
3. Lš šąlant sumažėti kiekiui ar išnykti: Šulinė[je] iššalo vanduo Pln. Iššãlo vanduo iš grabės K.
4. šąlant išdžiūti, iššalvėti: Marškos kaip sniegas, matai, iššãlo lauke Ktk. Šalna, pakabinu lauke [drabužius], iššal̃na balčiausiai Krš. Iššãlę drobužiai, kvepa, trata Krš. ║ pasidaryti kiaurai šalčio perimtam: Palaikykim lauke patalynę, kad iššal̃tų Rmš. | refl. Š.
5. sušalti ilgai būnant šaltyje: Iššãlę, išbuvę žmones [iš kelionės] Klt. Keliai užpustyti – išvažinėji, iššąlì, arklius privargini Sk.
6. prk. netekti įkarščio, užsidegimo, susilpnėti: Kartais menkas mažmožis pabudina jausmus, kurie jau seniai buvo iššalę V.Kudir.
◊ (×kieno) gluzdaĩ iššãlo sukvailiojo (kas): Jo gluzdaĩ iššãlo Arm.\ šalti; apšalti; atšalti; paatšalti; įšalti; iššalti; paiššalti; nušalti; pašalti; peršalti; prašalti; prišalti; sušalti; užšalti
Dictionary of the Lithuanian Language.